Pamėnkalnio g. 23/5, 01130 Vilnius * Į/k 291906320 * Banko sąskaita: AB SEB Vilniaus bankas LT837044060000279225

Pirmas puslapis
Draugija
Valdyba
Skyriai
Įstatai
Veikla
Leidiniai
Straipsniai
Galerija
Naujienos

 

 

 
 
 
 


Susitikimas su Pavasariu

Aktorius Tomas Vaisieta

Vilnius, kaip ir dera sostinei, primena skruzdėlyną. Pilnos gatvės, pilni autobusai, troleibusai, pilnos parduotuvės žmonių. Visi skuba, visus gena jiems žinomi reikalai. Matyt, reikalai svarbūs, neatidėliotini, nes visų veidai rimti, kai kurių rūstūs, net pikti. Akys grasančios, nedraugingos. Ir taip diena iš dienos, metai iš metų vaikštau Vilniaus gatvėmis tarp susvetimėjusių žmonių. Ir ne, o stebukle! Eina prospektu pagyvenęs žmogus ir, iš tolo matau, – jis šypsosi. Eina vienas, o įspūdis, lyg jis eitų su mielu partneriu, kurio ilgai laukęs. Prasilenkdamas su sutiktu žmogumi, jis mirksniu apžvelgia jį, su tokia šiluma akyse, tarsi praeitų pro stebuklingą gėlę ar medelį, tarsi dėkodamas Dievui už šį sutvėrimą, lyg dėkodamas sutiktajam, – ačiū tau, broli ar sese, kad tu esi, kad tave sutikau...

Paglostytas to šviesaus žvilgsnio, prasilenkiau ir aš. Širdyje pajutau šilumą, kaip sušildo mus pirmos šiltos pavasario dienos. Pradėjau galvoti, kas tas žmogus – ne žmogus, o šviesulys! Dar sutikau keletą kartų tą Pavasarį (taip aš sau jį pavadinau), draugams pasakojau apie tą stebuklą: mūsų laikais eina žmogus gatve ir visas spindi gerumu, vidumi šypsosi. Tai kas gi jis? Kuo jis taip džiaugiasi? Ir visiškai netikėtai ta mįslė buvo įminta. Eilinį kartą teko atlikti piršlio vaidmenį, bet šį kartą ne Žemaitės, ne Krėvės spektakliuose, o iš tikrųjų – besituokiantiems Kazimierui ir Daliai. Vestuvinis pulkas atvykstame į Arkikatedrą. O stebukle! Jaunuosius sutuokia – tas mano pamiltas Pavasaris, garsusis Monsinjoras Vasiliauskas. Koks šliūbas. Kokie palinkėjimai jauniesiems ir visai giminei!

Nuo tos dienos, aš sutikęs jį gatvėj, žinojau, kas tas Pavasarėlis, ta saulelė, kuri skleidžia savo grožio ir gėrio spindulius į visų mūsų širdis.

Antras, planuotas susitikimas įvyko Katedros zakristijoj. Susirinkę Vilniaus aktyvūs žmonės nutarėm atkurti Lietuvai pagražinti draugiją. Tą greitai ir padarėme, o mons. Vasiliauską išrinkome draugijos garbės prezidentu. Jam vadovaujant darbai vyko labai darniai, programa keitė programą, visus mūsų darbus lydėjo darna ir dvasingumas. Susibūrė didelis bendraminčių būrys, steigėsi skyrius po skyriaus per visą Lietuvą, visur dalyvaudavome, dažnai su Monsinjoru priešakyje. Visuomet aptardavome įvairius reikalus, be šurmulio, be surauktų kaktų. Nuotaika visada būdavo darbinga ir šventiška.

Pora tokių šventinių momentų noriu papasakoti. Buvo pasitarimas apie artimiausius pavasario darbus. Vyko tai Vilniaus urėdijoj. Po pasitarimo nutarėm atšvęsti Kazimierines, tuo labiau, kad ir mūsų garbės prezidentas – Kazimieras. Greitai paruošėm arbatėlę ir po keleto valdybos narių pasveikinimų atėjo eilė ir man tarti žodelį.

Buvo nuostabi pavasariška diena. Galvoju, nieko gražiau aš nepasakysiu už Kristijoną Donelaitį. Ir pradėjau greta manęs sėdinčiam Pavasariui skaityti kompoziciją iš „Pavasario linksmybių". Pabaigiau, – visi dalyvavusieji paplojo. Vienas Monsinjoras sėdi galvą nuleidęs ir nė krust. Nejauki tyla. Tada jis pakelia galvą, pilnos akys ašarų. Pažvelgia jis į mane ir sako: – Mielas, Tomai, tu privertei mane padaryti nuodėmę. Aš ją padariau... Aš pajutau pavydo jausmą. Aš pavydžiu tavo balso... aš gailiuosi.

Antras vaizdelis, kontrastas pirmam. Vyko Lietuvai pagražinti draugijos suvažiavimas. Man reikėjo pradėti darbo pradžią J. Marcinkevičiaus Mindaugo monologu iš dramos „Mindaugas".

Draugijos suvažiavimas, visų nuotaikos pakilusios, Mindaugo mintys ir emocijos į temą – pavyko ir man. Per pertrauką prieina prie manęs J. Marcinkevičius, dėkoja už atliktą kūrinį, prieina ir Monsinjoras Vasiliauskas, visas spindi ir sako: – koks tu turtingas, mielas Tomai! Turi šitokį balsą, mąstymą ir temperamentą, kad ir šitokia uola – Marcinkevičius tau pakeliama. O jis ne kiekvienam, ne kiekvienam! Kitas gali ir patrūkt.

Man beliko padėkoti autoriui ir dvasiškam Tėvui (mano Pavasariui) už gražius žodžius ir palinkėjimus, sutelkti jėgas ateičiai ir dirbti, dirbti...

O dirbti padeda susitikimas su gražiais žmonėmis, pasidalinimas mintimis, patirtimi, svajonėmis.

Laimingas esu, kad sutikau daug gražių žmonių, jų priešakyje – nepakartojamas Monsinjoras Vasiliauskas, mano Pavasaris.

 

Taip pat skaitykite:

 

 © Lietuvai pagražinti draugija, 2007 m. gruodžio 29 d.