Pamėnkalnio g. 23/5, 01130 Vilnius * Į/k 291906320 * Banko sąskaita: AB SEB Vilniaus bankas LT837044060000279225

Pirmas puslapis
Draugija
Valdyba
Skyriai
Įstatai
Veikla
Leidiniai
Straipsniai
Galerija
Naujienos

 

 

 
 
 
 


Stasio Šilingo išrinkimo Lietuvos Valstybės Tarybos pirmininku 90-ųjų metinių minėjimas


2009 m. balandžio 4 d. sukako 90 metų nuo vieno žymiausių Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjų Stasio Šilingo išrinkimo Lietuvos Valstybės Tarybos pirmininku (šias pareigas jis ėjo iki Steigiamojo Seimo sušaukimo ir pakartotinai 1928-1938 metais). Ta proga gegužės 20 dieną Lietuvos Respublikos Seime, Konstitucijos salėje, buvo surengtas šios svarbios sukakties minėjimas.

Stasys Šilingas prisimenamas kaip  ilgametis Valstybės Tarybos pirmininkas, Seimo narys, Teisingumo ministras, 1938 metų Lietuvos Konstitucijos kūrėjas, Šaulių sąjungos centro valdybos pirmininkas, Lietuvai pagražinti draugijos steigėjas 1921 m. ir Valdybos narys, visuomenės ir kultūros veikėjas.

S. Šilingas gimė 1885 metų lapkričio 11 dieną Vilniuje, iš savo tėvų paveldėdamas barono titulą. Maskvoje studijavo teisės ir ekonomikos mokslus. Jaunytėje aktyviai dalyvavo revoliucinėje veikloje, su bendraminčiais kovėsi Maskvos barikadose prieš carinę priespaudą. Redagavo „Aušrinę", leido lietuvių rašytojų almanachą „Pirmasis baras", bendradarbiavo „Lietuvos žiniose". 1914 metais paskelbė „Gintarinę deklaraciją" dėl Mažosios Lietuvos sujungimo su Didžiąja. 1917-aisiais įkūrė demokratinę tautos laisvės Santaros partiją, buvo išrinktas Lietuvių tautos tarybos pirmininku. Lietuvių konferencijoje Stokholme įkūrė Lietuvių ir švedų draugiją. 1918 m. Vilniuje kūrė Lietuvos kariuomenę,  veikė miesto taryboje.

Pirmaisiais Nepriklausomos valstybės metais dirbo advokatu Kaune, 1924 metais buvo išrinktas Šaulių sąjungos Centro valdybos pirmininku. Reikšminga ir S. Šilingo tarnystė kultūrai - jo rūpesčiu įsteigti M. K. Čiurlionio galerija, Kauno meno mokykla, Operos teatras.

1922 m., kaip Krikščionių demokratų ūkininkų sąjungos atstovas, buvo išrinktas į Pirmąjį Seimą, vadovavo Užsienio reikalų komisijai. Įžvelgdamas grėsmę Lietuvos valstybingumui, Stasys Šilingas priėmė sprendimą dalyvauti 1926-ųjų metų perversme, kurį įgyvendinus, buvo paskirtas teisingumo ministru.

Stasys Šilingas įsteigė Vilniaus vadavimo sąjungą, draugiją Lietuvai pagražinti. Jis laikomas iškiliausiu tautos idealų puoselėtoju, neoficialiu Prezidento A. Smetonos vadovaujamų tautininkų ideologijos kūrėju, šios valdančiosios partijos įstatų rengėju.

Nuo 1928 m., dešimt metų būdamas Valstybės Tarybos pirmininku ir antrąją kadenciją teisingumo ministru, jis parengė Teismų santvarkos, Spaudos įstatymus bei 1938-ųjų metų Lietuvos Konstituciją.

Vis dėlto šio iškilaus vyro gyvenimas tapo tragiškas. Jo žmona - Emilija Bytautaitė buvo kilusi iš senos žemaičių bajorų šeimos. Gražioje Šilingų šeimoje augo 9 dukros (tiesa, dukrelė Audronė mirė 8 metukų ir buvo palaidota Ilguvos bažnyčios šventoriuje).

1941 m. birželio 9 d. Šakių apskrities KGB padalinys priėmė sprendimą suimti S. Šilingą kaip buvusį teisingumo ministrą ir „buožę". Iš Misiūnų ūkio buvo paimti S. Šilingas, jo žmona Emilija ir dukra Raminta (kitos dukros tuo metu mokėsi Vilniuje ir Kaune, tad tremtis jas aplenkė). Pilviškių geležinkelio stotyje Stasį Šilingą atskyrė nuo šeimos. Emilija ir Raminta atsidūrė Altajaus krašte, Ust' Kane, Stasys - Rešiotų VII lageryje, o vėliau Bol'šaja Rečka lageryje. Emilija nuo bado mirė 1943 m., Raminta - 1944-aisiais.

Stasys Šilingas lageryje sutiko nemažai žymių Lietuvos politikų ir visuomenės veikėjų: Prezidentą A. Stulginskį, ministrus J. Tonkūną, J. Stanišauskį - apie 90 jų kalėjo Rešiotuose. 1942 m. sausio 2 d. Stasiui Šilingui lagerio valdžia inkriminavo antisovietinių organizacijų lageryje kūrimą, sukilimo ruošimą ir lietuvių sukilėlių komiteto kūrimą. 1942 m. balandžio 13 d. Ypatingasis pasitarimas jam skyrė aukščiausią bausmę - sušaudymą. Tačiau dar 10 metų jis buvo laikomas lageryje (paskelbus mirties nuosprendį!), ir tik 1952 m. sulaukė kito sprendimo - nuteistas 25 m. kalėjimo. Tada buvo perkeltas į uždarąjį Vladimiro kalėjimą.

Po Stalino mirties, 1954 m. birželio mėn., Byla buvo peržiūrėta ir po 13 metų jam leista sugrįžti į Lietuvą. Tačiau Kaune S. Šilingas teišbuvo 22 dienas. Vėl buvo suimtas ir ištremtas dabar jau į Ukrainą, Žitomiro srities Dovbyšo psichiškai nesveikų senelių prieglaudą. Tik po 7 metų, 1961 m., S. Šilingas sugrįžo į Lietuvą ir apsigyveno Kelmėje, pas žmonos seserį Feliciją Bytautaitę. Deja, gyventi jam buvo likę visai nedaug. 1962 m. lapkričio 13 d., būdamas 77 m. amžiaus, jis išėjo į amžinybę ir buvo palaidotas Kelmės kapinėse, kur 1991 m. buvo perlaidotos Emilija ir Raminta iš Ust' Kano.

Zanavykų bendrija, Šaulių sąjunga, Šakių rajono savivaldybė, S. Šilingo giminės, atsižvelgę į paskutinį S. Šilingo prašymą -  būti palaidotam šalia dukros Ilguvoje, - 1999 m. rugpjūčio 27 d. specialiu LRV potvarkiu organizavo S. Šilingo, jo žmonos Emilijos ir dukros Ramintos palaikų perlaidojimą.

Iškilmingame Stasio Šilingo išrinkimo Valstybės Tarybos pirmininku 90-ųjų metinių minėjime įžangos žodį tarė Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja Irena Degutienė, pranešimus perskaitė: Seimo narys dr. Arvydas Vidžiūnas (,,Valstybės Tarybos Pirmininko S. Šilingo veiklos dešimtmetis"); Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras (,,S. Šilingo indėlis kuriant Lietuvos teisėtvarkos pagrindus"); kultūros istorikas Albinas Vaičiūnas (S. Šilingo visuomeninės veiklo bruožai"); Seimo narys, Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos pirmininkas prof. Arimantas Dumčius (,,S. Šilingas sovietiniuose lageriuose ir tremtyje"), Profesorius, humanitarinių mokslų habilituotas dr. Vytas Urbonas (,,S. Šilingas - spaudos bendradarbis ir redaktorius").

Kalbėjo teisininkas Juozas Vytautas Jecevičius, Lietuvai pagražinti draugijos pirmininkas Juozas Dingelis, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Libertas Klimka, Stasio Šilingo draugijos pirmininkė, dailininkė Birutė Matijošaitytė, Seimo narys Rytas Kupčinskas, Stasio Šilingo draugijos narys Giedrius Papinigis, Stasio Šilingo pusbrolio dukra.

Minėjimo meninėje programoje dalyvavo dainininkas Danielius Sadauskas (baritonas), aktorius, skaitovas Tomas Vaisieta, kanklininkė Vida Palubinskienė.

Vilniaus apskrities kultūros centro direktorė Birutė Kurgonienė, dalyvavusi Stasio Šilingo reikšmingiausios veiklos 90-ųjų metinių minėjime, tiki, kad ateis ta diena, kai apie geriausius mūsų tautos vyrus kalbėsime drąsiau ir garsiau, iš jų gyvenimo pavyzdžių semsimės stiprybės ir įkvėpimo. Jau pats laikas pagalvoti apie atminimo lentos S. Šilingui atidengimą Kaune, apie šios iškilios asmenybės vardo suteikimą mokykloms ir gatvėms.

Maloniems mūsų tinklalapio lankytojams pateikiame ir Stasio Šilingo testamentą lietuvių tautai, paskelbtą 1938-aisiais. Gal jis mus įkvėps prasmingesniam gyvenimui?

Pagal Vilniaus apskrities kultūros centro informaciją



 © Lietuvai pagražinti draugija, 2010 m. sausio 13 d..