Pamėnkalnio g. 23/5, 01130 Vilnius * Į/k 291906320 * Banko sąskaita: AB SEB Vilniaus bankas LT837044060000279225

Pirmas puslapis
Draugija
Valdyba
Skyriai
Įstatai
Veikla
Leidiniai
Straipsniai
Galerija
Naujienos

 

 

 
 
 
 

ŠILINGAS PAGALIAU ĮSILEISTAS Į SEIMĄ

2008-05-06 Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko pavaduotojo Arimanto Dumčiaus ir Stasio Šilingo draugijos iniciatyva Seime surengtas Stasio Šilingo, Lietuvos valstybės tarybos pirmininko, I ir II Seimų nario, teisingumo ministro, atminimui skirtas minėjimas ir paroda.


S. Šilingo minėjimo Seime dalyviai

Minėjimą pradėjo teisingumo ministras Petras Baguška. Apie LR Konstitucijas kalbėjo Seimo Konstitucijos komisijos pirmininko pavaduotojas Liudvikas Sabutis; Antanas Napoleonas Stasiškis pasakojo apie Stasį Šilingą tremtyje; apie jo gyvenimą – kultūros istorikas Albinas Vaičiūnas; Lietuvai pagražinti draugijos pirmininkas Juozas Dingelis pasakojo apie šio iškilaus žmogaus veiklą. S. Šilingas yra buvęs ir Šaulių vadas, todėl prie mikrofono buvo pakviestas dabartinis šalių vadas  Juozas Širvinskas ir kt. Dainavo Danielius Sadauskas, eiles skaitė aktorius Tomas Vaisieta. S. Šilingo keturių dukterų, gyvenančių užsienyje, sveikinimo ir padėkos laišką perskaitė S. Šilingo draugijos pirmininkė Birutė Matijošaitytė.

Stasys Šilingas gimė Vilniuje 1885 m., Maskvos universitete studijavo teisę ir ekonomiką, ten įsijungė į lietuvių studentų veiklą. 1907 m. J. Basanavičiaus iniciatyva sukūrus Lietuvių mokslo draugiją Vilniuje tapo jos nariu. Buvo aistringas dailės mylėtojas. Vilniuje įstojo į Antano Žmuidzinavičiaus suburtą Lietuvių dailės draugiją. Tada pradėjo kaupti dailės kūrinius. Buvo surinkęs per 100. Seime surengtoje parodoje yra eksponuojama keliolika Stasio Šilingo meno kolekcijos kūrinių, kurie po karo pateko į M. K. Čiurlionio muziejų. Šiuos kūrinius parodai muziejus paskolimo Seimui.

S. Šilingas po M.K. Čiurlionio mirties įsteigė Čiurlionio kuopą paveikslams surinkti ir išsaugoti; padėjo daug pastangų dailininko darbus grąžinant į Lietuvą iš Rusijos.

Pirmojo pasaulinio karo metu aktyviai dalyvavo šelpiant karo pabėgėlius, gyvendamas Sankt Peterburge kartu su kitais aktyviai veikė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo labui. Lietuvai tapus nepriklausoma, grįžo į Vilnių ir netrukus buvo pakviestas dalyvauti Valstybės tarybos veikloje, vėliau tapo jos pirmininku.

Dalyvavo steigiant Kauno meno mokyklą, M. K. Čiurlionio galeriją, 1921 m. įsteigė  Lietuvai pagražinti draugiją. Išrinktas į I ir II Seimą nuo Ūkininkų sąjungos.  Du kartu buvo teisingumo ministras ir 10 metų Lietuvos valstybės tarybos pirmininkas. Stasys Šilingas parengė 1938 m. LR Konstituciją.

S. Šilingas dar jaunystėje reiškėsi spaudoje ("Vilniaus žiniose"), pats nuo 1910 m. leido lietuvių studentams ir moksleiviams skirtą žurnalą "Aušrinė", vėliau kitus leidinius; žavėjo iškalba ir buvo vadinamas "šiaurės Ciceronu", rinko tautosaką ir kitus ragino. 1911 m. vedė draugo Ramūno Bytauto seserį Emiliją ir susilaukė devynių dukterų.

Seimo narys Antanas Stasiškis minėjime papasakojo, kad Stasys Šilingas, 1941 m. birželį su šeima atostogavęs savo ūkyje prie Ilguvos, čekistų buvo paimtas ir išvežtas kartu su tremiamų mokytojų Slavėnų ir Grincevičių šeimomis. Į tą patį sunkvežimį susodintos S. Šilingo žmona Emilija ir dukra Raminta, kitos tuo metu mokėsi Kaune bei Vilniuje. Pilviškių geležinkelio stotyje S. Šilingą atskyrė nuo šeimos ir uždarė į atskirą vagoną. Daugiau jiems nebeteko pasimatyti, nes Krasnojarsko krašte ištremtos žmona ir dukra dar karo metais mirė iš bado.

Nuo šeimų atskirtieji vyrai, – tarp jų ir daug žymių Nepriklausomos Lietuvos politikų, visuomenės veikėjų – buvęs prezidentas Aleksandras Stulginskis, buvę ministrai Juozas Tonkūnas, Jokūbas Stanišauskis, Stasys Šilingas ir kiti (iš viso apie 90 žmonių) buvo išlaipinti Krasnojarsko Rešiotų stotyje ir patalpinti Kraslago 7-ajame lageryje, vėliau perkelti į kitą lagerį – Bolšaja Rečka. Suskirstyti brigadomis tiesė kelius ir dirbo kitus darbus. Trūko drabužių, avalynės, maisto. Gyveno pusbadžiu, kankino šaltis ir ligos. Buvo žinoma, kad prasidėjo karas, tačiau tikrų žinių apie jo eigą nebuvo. Kaliniai negaudavo laikraščių, netgi oficialių sovietinių, nebuvo radijo.

1942 m. buvo dar kartą, jau lageryje, areštuotas, sudaryta byla. Analogiškos bylos sudarytos daugeliui lietuvių, latvių, estų, siekiant sunaikinti okupuotų šalių inteligentiją, aktyvesnius, sąmoningesnius piliečius. S. Šilingas buvo kaltinamas antisovietine agitacija, antisovietinėmis – apie galimą karo pralaimėjimą – kalbomis. Slaptų, antisovietinių organizacijų kūrimu, pasiruošimu sukilimui. Buvo remiamasi morališkai žlugusių ir bado kamuojamų lagerio bendrabuvių pasakojimais. Sukurpiamas kaltinimas, kad S.Šilingas aktyviai dalyvavo kontrrevoliucinėje veikloje, siekė sudaryti kontrrevoliucinę fašistų sukilėlių organizaciją – lietuvių komitetą, kuris turėtų surengti sukilimą, organizuoti grįžimą į Tėvynę, jei SSRS pralaimėtų karą. Nuosprendį turėjo priimti Ypatingasis pasitarimas. Tuo metu S.Šilingas buvo kalinamas Temlage (vėliau pervardintame Dubravlagu Mordovijoje). Jau tardymo metu (1942 m. kovo 30d.) sveikatos akte nurodyta, kad S. Šilingas serga chroniška širdies liga ir yra nepakankamos mitybos.

1942 m. balandžio 13 d., pateikus kaltinimą ir siūlymą nubausti aukščiausia bausme sušaudant, S. Šilingas be teismo lageryje buvo laikomas 10 metų ir tik 1952 m. vasario mėn., atėjus Ypatingojo pasitarimo sprendimui, jis sužinojo, kad nuteistas 25 metams kalėjimo (t.y. švelnesne bausme). Tais pačiais metais perkeltas į uždarąjį Vladimiro – visame pasaulyje garsų kalėjimą.

Po Stalino mirties prasidėjus politinių kalinių (to meto terminologija "valstybinių nusikaltėlių") bylų peržiūrėjimui 1954 m. birželio mėn. S. Šilingas iš Vladimiro kalėjimo buvo paleistas, sumažinus jo bausmę iki faktiškai atbūto laiko (tai plačiai taikyta tų bylų peržiūrėjimo komisijų formuluotė). Po daugiau kaip 13 m. jam leista grįžti į Lietuvą. Grįžo į Kauną, bet po 22 dienų Lietuvos tuometinės valdžios buvo vėl suimtas ir ištremtas į Ukrainą, 1955 m. patalpintas į psichiškai nesveikų invalidų namus. Ten išbuvo dar 7-erius metus. 1961 m. paleistas ir grįžęs į Lietuvą apsigyveno Kelmėje, pas žmonos seserį Feliciją Bytautaitę. Po metų mirė.

1999 m. Zanavykų draugijos (pirm. Albinas Vaičiūnas) iniciatyva ir valstybės lėšomis (perlaidojimo komisijos pirm. Arvydas Vidžiūnas) iš Kelmės perlaidotas Ilguvos kapinėse kartu su iš Sibiro 1991 m. (giminių iniciatyva ir jėgomis) parvežtais žmonos ir dukters palaikais. Septynios dukros pasitraukė į Vakarus ir šiuo metu keturios gyvena: Danguolė Radzevičienė – Kanadoje, Saulenė Pusdešrienė, Rusnė Kubilienė ir Vingra Rupinskienė – Australijoje.

Minėjimo LR Seime dalyviai apgailestavo, kad S. Šilingas, Lietuvos valstybės kūrėjas ir daug Lietuvai nusipelnęs veikėjas, gulagų kankinys, minėtas visoje Lietuvoje, Seime prisimintas tik dabar. Ir tai tam tikra prasme kaip ir vogčia, nes buvo paskelbta, kad rengiama tik dailės kūrinių, kurie priklausė Šilingų šeimai, paroda. O iš tiesų tai buvo labai gerai organizuotas minėjimas, jame dalyvavo daug patriotiškai nusiteikusių žmonių.

Zanavykų draugijos, S. Šilingo draugijos ir kt. organizacijų bei atskirų asmenų pastangomis rūpinamasi, kad ant namo Vilniuje, Žvėryne, S. Moniuškos g. Nr. 35, kur 1912 m., grįžęs iš Maskvos, Stasys Šilingas su šeima gyveno, būtų prikalta atminimo lenta.

 
Audronė V. Škiudaitė
www.nebukabejingas.lt
'Vardan Lietuvos"

 © Lietuvai pagražinti draugija, 2008 m. liepos 14 d.