Pamėnkalnio g. 23/5, 01130 Vilnius * Į/k 291906320 * Banko sąskaita: AB SEB Vilniaus bankas LT837044060000279225

Pirmas puslapis
Draugija
Valdyba
Skyriai
Įstatai
Veikla
Leidiniai
Straipsniai
Galerija
Naujienos

 

 

 
 
 
 


Aukurai degė Ąžuolpamūšės piliakalnyje ir Velniakalnyje

Liepos 6 -ąją, Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną Lietuvai pagražinti draugija organizavo Tautos vienijimo sąšauką „Piliakalnių šviesa“, kurios metu aukurai buvo uždegti ir Pasvalio rajono Ąžuolpamūšės piliakalnyje bei aukščiausioje rajono vietoje – Velniakalnyje. Kalbama, kad ši akcija ir Pasvalio rajone gali tapti tradicine.

Tegu liepsnoja tautos vienybės aukurai

Lietuvai pagražinti draugija Valstybės dienos paminėjimui organizavo Tautos vienijimo sąšauką „Piliakalnių šviesa“ ir pakvietė pakilti ant visų Lietuvoje esančių piliakalnių bei uždegti ant simbolinius aukurus. Tokios akcijos jau buvo organizuotos pernai ir užpernai, bet Pasvalyje ji vyksta pirmą kartą.

Lietuvai pagražinti draugijos valdybos pirmininkas Juozas Dingelis sako, jog tokios akcijos yra tarsi istorinės pamokos jaunimui ir kad toks valstybinių švenčių minėjimo paprotys, ugdantis Tautos dvasią ir patriotizmą, gyvavo ir prieškario Lietuvoje. Skambėdavo dainos, šokiai, patriotinės kalbos apie Tėvynės meilę, jos grožį, tautinės savimonės, kultūros ir bendruomeniškumo ugdymą.

Todėl ir šiemet į rajonuose ir miesteliuose organizuojamų Valstybės dienos minėjimo šventinių renginių scenarijus buvo siūloma įjungti ir tautos vienijimo aukurų uždegimą ant piliakalnių ir raginama prisiminti „Aušros“ 125-mečio, Lietuvos Nepriklausomybės 90-mečio jubiliejų, aušrininkų, varpininkų idealus, Lietuvos garbingą istoriją, dvasines vertybes, pamąstyti apie kitais metais ruošiamą Lietuvos vardo paminėjimo 1000-tį ir Žalgirio mūšio 600 metų jubiliejų 2010 metais.

„Užkurkime ant Lietuvos piliakalnių ir kitų aukštumų ugnies žiburius, kad jų šviesoje pasijustume vieningi, stiprybę iš praeities besisemią, kad būtume vieningi ir meilės vieni kitiems kupini. Tebūna  piliakalnių žiburiai lyg mūsų vienijimosi šaukinys ir tegu kviečia tautą auginti visa, kas gera, kas gražu, kas išmintinga ir tvirta“, - ragino draugijos „Lietuvai pagražinti“ vadovai.

Velniakalnyje – teatralizuotas ugnies pagerbimas


Prie ugnies aukuro prisiminta Lietuvos istorija.
Kęstučio Jasėno nuotr.
Sąšaukai neliko abejingi ir pasvaliečiai. Kiek žinoma, laužai buvo uždegti ant Ąžuolpamūšės piliakalnio ir aukščiausioje rajono vietoje – Velniakalnyje, o gal ir ant Migonių piliakalnio ar dar kitose rajono teritorijoje esančiose aukštumose.

„Pasvalio balsas“ pasidomėjo, kaip ši akcija vyko Ąžuolpamūšėje ir Velniakalnyje. Paaiškėjo, kad abiejose vietose Tautos vienybę simbolizuojanti ugnis uždegta ir jos galybė pagerbta buvo labai skirtingai.

Vaškų seniūnijos vadovas Kęstutis Jasėnas pasakojo, kad į teatralizuotą ugnies pagerbimo ir laužo uždegimo šventę Velniakalnyje susirinko per 100 Kalneliškio, Grūžių, Vaškų ir aplinkinių kaimelių, vienkiemių žmonės. Seniūnas netgi suskaičiavo, kad aplink Velniakalnį stovėjo apie 40 automobilių, du autobusai, kuriais gyventojai susirinko į ugnies pagerbimo šventę.

Visai šalia Velniakalnio esančio Kalneliškio kaimo bendruomenė pasirūpino, kad aukuro uždegimo vieta būtų tinkamai ir saugiai paruošta. Vaškų vidurinės mokyklos direktorė Dalia Remeikienė sukūrė teatralizuotos šventės scenarijų, Valstybės dienos paminėjimui direktorė parengė Lietuvos istorijos apžvalgą.


Aukuro uždegimas Velniakalnyje.
Kęstučio Jasėno nuotr.
Simboliška, kad lygiai 21 valandą vadinamąją šventą Gabijos ugnelę uždegė mergaitė Gabija Garalevičiūtė. Sutapimas, bet jos tėvelio vardas Mindaugas. Velniakalnyje plazdėjo Lietuvos valstybinė ir seniūnijos vėliavos. Pagal senovės papročius, uždegant ugnį, merginos nusiplovė rankas vandeniu iš asočio.

Teatralizuoto renginio pagrindinis vaidmuo buvo skirtas seniūnui K.Jasėnui. Jam buvo patikėta prie uždegto aukuro perskaityti profesorės Onos Voverienės žodžius; „Šventoji piliakalnio ugnie, ačiū tau, kad padedi išsaugoti lietuvybės kibirkštėlę... Ačiū, kad padedi išsaugoti mūsų šventą kalbą, mūsų istoriją. Ir toliau ją saugok ir gink...Šventoji ugnie, pakilk nuo žemės ir pavirsk žaibu, galinčiu įveikti tamsą ir nušviesti Lietuvos padangę“.

Vaškų vidurinės mokyklos saviveiklininkai, apsirengę tautiniais rūbais, atliko valgių: grūdų, duonos, druskos aukojimo ugniai ritualą. Skambėjo lietuviškos dainos, eilės apie Lietuvą, šokio sukūry sukosi jauni ir seni. Jauniesiems saviveiklininkams padėjo Stasio Vitonio vadovaujami Vaškų kultūros centro muzikantai ir dainininkai.


Į tearalizuotą renginį atlėkė net šuniukas.
Kęstučio Jasėno nuotr.
Gražiausia atrakcija tapo po oficialios ceremonijos prasidėję šokiai prie laužo. Net aštuoniasdešimtmetė močiutė linksmai šoko kartu su jaunimu. Kelios senolės vaišino susirinkusius naminėmis bandelėmis.

„Aš manau, kad tokių dvasingų renginių žmonėms tikrai reikia. Juolab kad ugnį ir jos galybę mes buvome nuvertinę, būtina senas tradicijas atgaivinti. Stebėjausi, kad į šią šventę atėjo net ramentais pasiramsčiuodama močiutė. Tai įkvepia ir rodo, kad mūsų žmonėse tautinis dvasingumas dar gyvas, ir jaunimui jį reikia įskiepyti. Ugnies įžiebimas Velniakalnyje buvo tarsi vasaros šventės, vykusios šiandien Vaškuose, tęsinys“, - pasakojo po renginio seniūnas K.Jasėnas.

Jo manymu, gal kiek per vėlai pasirodė informacija apie šią sąšauką ir galbūt ne visi spėjo tinkamai ją suorganizuoti.

Beje, Velniakalnis turi savo istoriją ir legendą. Kadaise Šią aukščiausią rajono vietą žymėjo didžiulis šermukšnis, bet senatvė jį palaužė ir dabar šią vietą žymi ir nedidelė iškaba apie valstybės saugomą teritoriją. Seniūnas jau seniai puoselėja tinkamai paženklinti šią vietą. Netgi didžiulis ąžuolas parinktas koplytstulpiui padaryti. Tą darbą žada atlikti skulptorius Arūnas Grušas, bet kol neskubama to daryti, nes yra ir kitas variantas.

Velniakalnio papėdėje gulintį bene 30 tonų akmenį galvojama užridenti ant kalvos ir papuošti jį Žadeikių kalvių padaryta metaline iškaba. Seniūno manymu, akmuo ir metalas amžinai simbolizuotų šią vietą, o medinę skulptūrą laikas vis tiek sunaikintų. Tik bėda, kaip tą didžiulį 30 tonų akmenį pakelti. Sako, net melioratoriai abejoja, ar susidorotų su tokiu galiūnu. Kad ir kokį variantą seniūnas pasirinktų, ko gero, dar šiemet Velniakalnis turės savo didybę simbolizuojantį ženklą.

Ąžuolpamūšės piliakalnis prašosi šeimininkiškų rankų

Saločių seniūnijos teritorijoje esančiame Ąžuolpamūšės piliakalnyje aukuro uždegimo ceremonijoje dalyvavo vos per 20 žmonių. Laužą sukrovė ir ugnį įžiebė Saločių seniūnijos darbo organizavimo inžinierius Petras Garsevičius bei jo pagalbininkas Donatas Plėnas. Nebuvo jokių pasisakymų, šokių ar atrakcijų. Susirinkusieji tarpusavyje pasikalbėjo apie jiems svarbius dalykus, pasigrožėjo piliakalnį juosiančiu upeliu Uge ir šalia tekančia Tatula bei jas abi už kelių šimtų metrų pasiglemžiančia Mūša.

Pakalbinta Saločių seniūnijos inžinierius P.Garsevičius sakė, jog akcija buvo paskelbta per vėlai, o Saločiuose tradiciškai pirmąjį liepos sekmadienį vyko vasaros šventė, tad ir seniūnija nebespėjo parengti programos sąšaukai „Piliakalnių šviesa“.

P.Garsevičius minėjo, jog problemų dėl Ąžuolpamūšės piliakalnio ir jame organizuojamų renginių kyla dėl to, kad šis valstybės saugomas archeologinis paminklas turi tarsi du šeimininkus. Priklauso piliakalnis Biržų regioniniam parkui, o seniūnija – biudžetinė įstaiga, negalinti savo nuožiūra tvarkyti svetimos nuosavybės. Netgi nudžiūvusio medžio be parko vadovybės leidimo seniūnija, kuriai patikėta rūpintis piliakalnio aplinkos tvarkymu, negali nupjauti. Užtat priekaištų ir įvairių raštų seniūnija iš parko administracijos gauna pakankamai.


Ąžuolpamūšės piliakalnio laipteliai prašosi remonto. Laimos Plaipienės nuotr.
P.Garsevičius pasakojo, kad dėl tokios dvivaldystės kenčia piliakalnis. Mat jaučiasi parko vadovybės savotiškas atsainumas. Pašnekovas sako girdėjęs, jog Biržų rajono teritorijoje esantys ir parkui priklausantys panašūs objektai labai kruopščiai prižiūrimi ir tvarkomi. Ąžuolpamūšės piliakalnio laiptukai sutręšę, išlūžę. Anot pašnekovo, Saločių seniūnas siuntė prašymą Kultūros ar Aplinkos apsaugos ministerijai dėl piliakalnio statinių atnaujinimo, bet, rodos, reikalai kol kas nejuda į priekį.

1984 metais „Mūšos“ kolūkio pirmininko Vaclovo Goštauto iniciatyva Liaudies meistrų kūrybinė grupė padarė ir piliakalnyje pastatė keletą medinių skulptūrų, kurios jau prašosi rekonstrukcijos arba jas reikėtų pakeisti naujomis.

Piliakalnyje sekmadienio vakarą pakalbintas muziejininkas Antanas Stapulionis sakė, jog ši medžio meistrų stovykla buvo tarsi dabartinių medžio drožėjų kasmetinio plenero „Šilo geniai“ įkvėpėja. Ilgametis muziejininkas pritartų idėjai, kad „Šilo geniai“ pasenusias skulptūras atnaujintų, bet tą reikėtų suderinti su Biržų regioninio parko vadovybe. Tam reikia laiko ir abiejų pusių geranoriškumo.

Laima PLAIPIENĖ

"Pasvalio balsas" 2008 liepos 8 d.

laima@pasvaliobalsas.lt



 © Lietuvai pagražinti draugija, 2008 m. liepos 10 d.