Pamėnkalnio g. 23/5, 01130 Vilnius * Į/k 291906320 * Banko sąskaita: AB SEB Vilniaus bankas LT837044060000279225

Pirmas puslapis
Draugija
Valdyba
Skyriai
Įstatai
Veikla
Leidiniai
Straipsniai
Galerija
Naujienos

 

 

 
 
 
 


Iš Vilniaus turi sklisti kultūros dvasia

Juozo Dingelio, Lietuvai pagražinti draugijos pirmininko, kalba
2008 m. gruodžio 18 d. Kultūros kongreso konferencijoje
„Vilniaus miesto kultūros plėtros regimybė, realybė ir galimybės“

Ne taip seniai buvome pas buvusį premjerą Gediminą Kirkilą ir kalbėjome apie kultūrą, man labai patiko režisierius Jonas Vaitkus, kuris pasakė: „Premjere, kaip čia atsitiko, kad nepriklausomybės laikotarpiu nebuvo nė vieno kultūros ministro?“ Premjeras baisiai nustebo, kaip jis taip drįso paklausti ir paprašė paaiškinti. Jonas Vaitkus atsakė, kad nė vienam kultūros ministrui negimė idėja sukviesti visus kūrėjus, menininkus, režisierius ir kultūros organizacijų vadovus, pasitarti – kokią mes norėsime Lietuvos kultūrą sukurti.

Negimė tokia idėja nė vienam ministrui, todėl ir nėra jos, tos kultūros, tokios, kokios mes norėtume, kokią įsivaizduojame. Aš labai dėkoju Kultūros kongreso pirmininkui Krescencijui Stoškui, kad sukvietėte tam pokalbiui, bet tas pokalbis turėtų pakrypti ne apie pinigus. Man atrodo, jog mes jau tokie pragmatikai pasidarėme, kad apie juos tik ir kalbame. Užtat ir nėra tos kultūros. Nes jeigu pinigai metami ten, kur nėra dvasios, tai jie – kaip smėlis pro pirštus išbyra ir nieko nelieka. Tad ir kalbėkime apie dvasinius dalykus – kaip ir kokią kultūrą mums ugdyti? Nes Vilnius yra intelekto ir kultūros centras, o dabar ir Europos kultūros sostinė, ir tūkstantmetis čia pat. Kaip mums paruošti Tautą, visuomenę, kad ji lauktų to tūkstantmečio, kad ji ateitų į tą jubiliejų pasiruošusi, patriotizmo jausmai kad atgimtų, kad jie norėtų prisidėti, atšvęsti tą garbingą jubiliejų? Kad jie norėtų dalyvauti Lietuvos kūrime. Štai kur nukreipkime visą savo protą. Jeigu mes sugebėtume po mūsų diskusijų kažką parašyti toje rezoliucijoje ar dokumente, kurį čia priimsime, tai būtų geras mūsų pokalbio rezultatas.

Lieuvai pagražinti draugijoje įgyvendiname tautinės savimonės ir patriotizmo ugdymo programą – važinėjame po Lietuvą kartu su aktoriumi Tomu Vaisieta, mums talkina poetas Justinas Marcinkevičius, publicistas Vilius Bražėnas, profesoriai - Romualdas Grigas, Krescencijus Stoškus, Alfonsas Vaišvila, Jonas Balčius, Gražina Kadžytė, žurnalistas Vytautas Visockas ir kiti – puikiausi Lietuvos žmonės, norėtųsi tokių aktyvių daugiau.

Jau trejus metus rengėme tautos vienijimo sąšauką „Piliakalnių šviesa“. Pavyksta įtraukti į tuos renginius 100 – 120 piliakalnių, vienu metu uždegti ant jų aukurus, pravesti istorines pamokas jaunimui. Ne tiek svarbu užkurti ugnis ant piliakalnio, kiek svarbu, kad kiekvienas lietuvis savo širdy uždegtų ugnelę, parodydamas, kad jis nori tos vienybės. Lietuvai pagražinti draugija tūkstantmečio garbei iškėlė idėją nušviesti tūkstantį piliakalnių.

Kviečiame visas organizacijas, savivaldybes, bendruomenes ir vadovus, visus – kad suvoktume šios akcijos prasmę, kad 2009 m liepos 6-ąją 21 val. pakiltume ant Tautos dvasios kalnų, uždegtume Tautos vienijimo sąšaukos aukurus – tūkstantmečio garbei ant tūkstančio piliakalnių. Vydūno žodžiais kviečiame ir prašome organizatorių įtraukti į Valstybės dienos jubiliejinių renginių programą. O kaip tą programą sukurti, kaip paruošti Tautą tam – reikia pasitarti. Man atrodo, kad Vilniuje numatytoji kultūrinė programa susijusi tik su pinigais, o dvasios nėra. Tad kalbėkime šiandien apie dvasią.

Sujaudintas nuostabiu Vinco Kudirkos 150-mečio jubiliejiniu renginiu 2008 m. gruodžio 10 d. Operos ir baleto teatre, kur buvo įteikta prestižinė Kalbos premija legendiniam žmogui, kovotojui už Lietuvos laisvę, istorijos ir kultūros puoselėtojui, videometraštininkui, Miško brolių sąjungos pirmininkui Albinui Kentrai.

Žavėjausi nuostabiais mūsų aktoriais, simfoniniu orkestru ir fantastiškai programą atlikusiu Kauno valstybiniu choru, vadovaujamo Petro Bingelio. Keista, kad tokio renginio nerodo televizija.

Turime aukštą kultūros lygį, puikius kolektyvus, tad Europos kultūros sostinėje Vilniuje Lietuvos 1000-mečio jubiliejui nebūtina pirkti brangių užsienio atlikėjų ir ugnies fiestų, o parodykime pasauliui pirmiausia savąją kultūrą.

 © Lietuvai pagražinti draugija, 2008 m. gruodžio 19 d.