Pamėnkalnio g. 23/5, 01130 Vilnius * Į/k 291906320 * Banko sąskaita: AB SEB Vilniaus bankas LT837044060000279225

Pirmas puslapis
Draugija
Valdyba
Skyriai
Įstatai
Veikla
Leidiniai
Straipsniai
Galerija
Naujienos

 

 

 
 
 
 


Vytautas Visockas

Gyvi akmenys


Gražiausių sodybų, ūkininkų sodybų ir kaimo gyvenamųjų vietovių apžiūra-konkursas – 2008-ieji Šiaulių apskrityje


Z. ir V.Čirvinskai su svečiais iš Vilniaus ir Šiaulių apskrities
Respublikinė vertinimo komisija, kuriai vadovavo jos pirmininko pavaduotojas, Lietuvai pagražinti draugijos valdybos pirmininkas Juozas Dingelis, į Šiaulių apskritį atvažiavo rugpjūčio 12-ąją ryte. Per dieną reikėjo aplankyti ir įvertinti devynis apskrities administracijos pasiūlytus objektus: Žvirblonių gyvenvietę, Zenės ir Vytauto Čirvinskų sodybą Pelaniškių k., Pašvitinio seniūnijoje, ūkininko Gedimino Ališausko sodybą Striukų k., Žeimelio seniūnijoje (visi – Pakruojo rajone), Ūkininkų Rimos ir Romo Gylių sodybą Gasčiūnuose, Kepalių seniūnijoje (Joniškio rajonas), Micaičių gyvenvietę Kuršėnų kaimiškojoje seniūnijoje (Šiaulių rajonas), Joanos ir Kazimiero Uogintų sodybą Mielaičių k., Kukečių seniūnijoje (Kelmės rajonas), Danutės ir Vidmanto Mažeikų sodybą Gražionių kaime, Aukštelkų seniūnijoje ir Sidabravo gyvenvietę (abu objektai – Radviliškio rajone).

Ypač nelengva aprėpti, įvertinti gyvenvietes kaip vieną sudėtingą objektą. Sudėtingą aplinkos, želdynų, gėlynų patrauklumo prasme. Juk šiame aplinkos kūrimo procese dalyvauja daug įvairaus išsilavinimo, įvairių galimybių žmonių.


Zenės ir Vytauto čirvinskų sodyba. Peleniškių k., Pakruojo rajonas
Štai rytiniame Šiaulių apskrities pakraštyje įsikūrusi Žvirblonių gyvenvietė. Čia komisiją vežiojo ir vedžiojo garsus Pakruojo kraštovaizdžio specialistas Stanislovas Gylys. Jam aktyviai dalyvaujant kūrėsi, gražėjo, augo ši gyvenvietė – buvęs Žvirblonių tarybinio ūkio centras. Prabėgo daugiau kaip du dešimtmečiai. 1985 m. šiame kaime merdėjo nedidelis labai apleistas parkas: su tvenkiniu, su piktžolėmis ir metalo laužo krūvomis. Ūkio vadovas agronomas Algirdas Ražauskas svajojo apie gražią, patogią gyvenvietę. Į talką pasikvietė tada dar landšafto architektų mokyklos studentą S.Gylį.

Šiandien senasis parkas – Žvirblonių pasididžiavimas. Jis išplėstas iki aštuonių hektarų. Per dvidešimt metų gyvenvietėje pasodinta devyniasdešimt pavadinimų apie keturiolika tūkstančių medžių ir krūmų, kasmet čia žydi šimto pavadinimų gėlės. Šiame žmonių išpuoselėtame gamtos kampelyje, kurį pamačiau pirmą kartą, jautiesi tarsi kurorte, kur dominuoja ne namai, o žalia veja, medžiai ir krūmai, žiedai. Žvirblonių gyventojai buvo ir tebėra nuolat skatinami puoselėti grožį, domėtis aplinkos tvarkymo naujovėmis. Kasmet jie organizuotai vyksta pasižvalgyti po Lietuvą, yra aplankę gražiausias Žemaitijos, taip pat Panevėžio, Biržų, Kėdainių, Pakruojo konkursus laimėjusias sodybas.


Sidabrave komisiją pasitiko šios gyvenvietės seniūnas Vidmantas Blužas ir bendruomenės pirmininkė Vanda Vaškevičiūtė. Miestelis – Radviliškio rajone, netoli Šeduvos, prie Kiršino, Nevėžio intako. Sidabravas - paskutinis tą dieną komisijos vertintas Šiaulių apskrities objektas. Ta pati procedūra: seniūnas V.Blužas sėda į mūsų automobį ir rodo, pasakoja. Štai čia gyvena senesni žmonės (ir dar neblogai tvarkosi, sodina gėles), o čia važiuojame pro jaunesnių sidabraviečių kvartaliuką. Daug jų laimės ieško Anglijoje. Miestelyje – 800 gyventojų, seniūnijoje – apie 2400. Gatvės, deja, neasfaltuotos, tikimės, kad šis nepatogumas bus likviduotas, nes kitais metais švęsime 180-ąjį gyvenvietės gimtadienį. XVIII a. Sidabravas vadintas Rokoniais, 1830 m. pastatyta bažnyčia. Miestelio gatvės turi pavadinimus. Yra Pergalės gatvė. Kažkas iš komisijos pasiteiravo: „O ką jūs nugalėjote?“ Seniūnas šito klausimo neišgirdo.

Sidabrave kunigavo J.Tumas-Vaižgantas, Alfonsas Svarinskas. Čia lankėsi prezidentas Valdas Adamkus su žmona Alma Adamkiene. Auga jų pasodintas ąžuoliukas. 1997 m. aikštėje pastatytas koplytstulpis „laukusiems ir nesulaukusiems laisvos Lietuvos“. Per dešimtmetį seniūnija apdovanojo 112 gražiausių gyvenvietės sodybų.

Gyvi akmenys. Kodėl šitą rašinį taip pavadinau? „Palyginti su žmogumi, akmuo yra amžinas. Tačiau klysta tie, kurie mano, kad akmuo negyvas. Jis gyvas, kaip ir viskas mūsų pasaulyje. Tik jis gyvena lėtą, žmogaus akimi nematomą gyvenimą. Kiek išminties jis sukaupė per milijonus metų! Kiek jame jėgos! Akmenys moko tylos ir kantrybės“, - rašo čia jau minėtas Stasys Gylys, kuris mus palydėjo į stambaus ūkininko Gedimino Ališausko sodybą, primenančią Mosėdį. Čia šimtai stambių akmenų, kuriems vietą parinko, kuriuos vienaip arba kitaip paguldė būtent S.Gylys, nes akmenys gyvi, jie jam kalba, pasakoja. Juozas Dingelis atsisėdo ant akmens, primenančio krėslą, sostą. Kitame akmenyje ryškus kažkokio priešistorinio gyvūno „pėdsakas“. Visi rieduliai – tik iš ūkininko G.Ališausko laukų, ir anaiptol dar ne paskutiniai. Kasmet čia jų vis daugiau ir daugiau dešimtmečiams, gal šimtmečiams „įsikuria“ šalia jaunų ąžuolų, šalia senų žemės ūkio padargų muziejėlio po atviru dangumi. Ilgainiui gal Striūkai garsės ne tik sidabru tviskančiais grūdų saugyklos bokštais, bet ir Žeimelio seniūnijoje sukauptais „gyvais akmenimis“.

Kitame Šiaulių apskrities pakraštyje, Denktilčio miške, akmenų gal daugiau negu Striūkuose, tik jie maži, maždaug kumščio didumo. Joana ir Kazimieras Uogintai, jų dukra Laima, jos vyras Lionius Radionovas iš tų akmenų „išaudė“ įmantriausių „raštų“, derindami juos su surfinijomis, begonijomis, petunijomis ir kitokiomis visą vasarą žydinčiomis gėlėmis, medžių šaknimis, mažomis skulptūrėlėmis. Komisija stebėjosi sodybos gyventojų neįtikėtinu darbštumu. Šiltnamiuose auginamos gėlės juos maitina. Daug lėšų reikalauja didelis, jau baigiamas įrengti namas, nes senasis, prieš 250 metų statytas, jau visiškai sukiužęs. O paramos dar reikia ir sūnui, Šiaulių šiaurės kolegijos verslo vadybos studentui, kuris vasarą yra pagrindinis sodybos vejų šienautojas. Darbas su akmenimis, kasmet „dygstančiais“ šešiuose Uogintų hektaruose, neteikia jokios materialios naudos – vien tik grožį, kaip jie jį supranta, mažai kam matomą dėl sodybos nuošalumo. Gal dėl to apskrities valdžia jį rekomendavo komisijai? Juk žmonės stengiasi negailėdami jėgų!

Dėmesio sulaukusi Joana Uogintienė komisijos prašė neskubėti, kvietė dar kada aplankyti. Bet skubėti mums reikėjo, nes laukė Danutės ir Vidmanto Mažeikų sodyba, irgi išsiskirianti iš skaldytų akmenų sumūryta svetaine, seklyčia. Čia, šalia gyvenamojo namo, švenčiamos šeimos šventės, priimami svečiai ir žiemą, ir vasarą, nes akmenys sumaniai nematomai apšiltinti šiuolaikinėmis statybinėmis medžiagomis.


LPD pirmininkas J.Dingelis
Šioje Mielaičių kaimo sodyboje yra ir dėmesio vertų miniatiūrinių gėlynų, skoningai žydinčių žaliojo kilimo pakraštyje, šalia šulinio, molinio drugelio, akmeninio susimąsčiusio senelio...

Daug metų pavasarį ir rudenį važiuoju Peleniškių gatve link piliakalnio, kur palaidotas žmonos tėvas Stasys Bagdonas, 1944 m. per šv. Kalėdas drauge su seserų vyrais „išvaduotojų“ sušaudytas ir sudegintas to paties kaimo gale. Vis nebūdavo laiko pasižvalgyti, kaip čia žmonės gyvena, todėl nė neįtariau, kad Zenė ir Vytautas Čirvinskai taip gražiai susitvarkę. Ir ne tik jie – visa Peleniškių gatvė graži, verta pagyrimo ir paskatinimo.

O ką jau kalbėti apie stambių ūkininkų Rimos ir Romo Gylių sodybą Gasčiūnuose, Joniškio rajone. Beje, juos pažįstu jau ne vienerius metus, mačiau, kaip jie tvirtėja, gražėja jų aplinka. Pastaruoju metu sutuoktiniai valdo apie du tūkstančius hektarų, augina grūdus, nelaiko jokių gyvulių ir galvijų, gyvena miestiškai. Daug dėmesio ir jėgų skiria savo sodybos ir visos gyvenvietės aplinkai. Tai visų pirma R.Gylienės veiklos sritis. Kai Gylių tvenkinį, „technikos kiemą“ su galingais traktoriais, metalu tviskančius javų sandėlius su šių metų grūdais, ūžiančias džiovyklas apžiūrinėjo mūsų komisija, šeimininkę ir šeimininką kalbino Šiaulių regioninė televizija. R.Gylienė sakė nesitikėjusi, kad aplinkos grožis reikalauja tiek daug nuolatinių pastangų ir lėšų. Bet dabar jau nėra kur dingti – į juos pro padidinamąjį stiklą žiūri ne tik komisija iš Vilniaus, bet ir visa Šiaulių apskritis.

Šiaulių televizijai į klausimus atsakinėjo ir Lietuvai pagražinti draugijos valdybos pirmininkas Juozas Dingelis. Jis papasakojo apie šios visuomeninės organizacijos veiklą, džiaugėsi gražėjančia Lietuva, Šiaulių apskrityje aplankytais kaimais ir miesteliais, kur žmonės negaili nei laiko, nei jėgų savo gyvenamosios aplinkos gražinimui.


Vytauto Visocko nuotraukos
Daugiau nuotraukų www.slaptai.lt foto galerijoje


 © Lietuvai pagražinti draugija, 2008 m. spalio 24 d.