Pamėnkalnio g. 23/5, 01130 Vilnius * Į/k 291906320 * Banko sąskaita: AB SEB Vilniaus bankas LT837044060000279225

Pirmas puslapis
Draugija
Valdyba
Skyriai
Įstatai
Veikla
Leidiniai
Straipsniai
Galerija
Naujienos

 

 

 
 
 
 


Vytautas Visockas

BŪKIME “VARPELIAI”


Kauno “Aušros” gimnazija, nuėjusi ilgą ir sudėtingą kelią, artėja prie savo šimtmečio. Šiuo keliu ėjo daug žymių žmonių. Jai nuo 1916 metų vadovavo Nepriklausomybės akto signataras, Ateitininkų sąjungos įkūrėjas prof. Pranas Dovydaitis, kurio žodžius “Aš laikau ir randu malonumo padaryti bent kiek žmonėms gera, padirbėti Aukščiausiai Tiesai, Gėriui ir Grožiui” mokykla įsidėmėjo iki šiolei.

Po jo mokyklai vadovo kita iškili asmenybė – Mykolas Biržiška: irgi Nepriklausomybės akto signataras, profesorius, “Vilniaus golgotos “ autorius. Jo rūpesčiu 1923 m., minint “Aušros” laikraščio 40 metų sukaktį, Kauno 1-oji gimnazija pavadinta Kauno valstybine “Aušros” gimnazija. Šį vardą ji buvo praradusi, bet 1989 m. kovo 22 d., minint 105-ąsias “Aušros” laikraščio metines, vėl sugrąžintas.

1920-1940 m. gimnazija išleido 500 abiturientų. Tuo laiku mokyklą baigė nemažai Lietuvoje žinomų žmonių: kompozitorius K.Kaveckas, valstybės veikėjas, kolekcionierius M.Žilinskas, poetai A.Miškinis, G.Tulauskaitė, J.Aistis (J.Kossu- Aleksandravičius), rašytojas A.Škėma, aktorius ir režisierius J.Grybauskas, mokslų daktaras V.Ilgūnas, profesorius A.Vileišis, aktoriai M.Mironaitė, Z.Zelčius, dirigentas ir pianistas R.Geniušas, archeologė M.Aleksaitė-Gimbutienė ir daug kitų

2005 m. gimnazija paminėjo savo gyvavimo 90-metį. Ir vėl nauji vardai, jau vėlesnių kartų: Lietuvos Respublikos Prezidentas V.Adamkus, prof. V.Landsbergis, prof. A.Sakalas, dr. A.Raškinis, dr. K.Bobelis, žinomi režisieriai G.Padegimas, V.Žalakevičius, R.Verba, H.Vancevičius, dailininkai – A.Stoškus, R.Antinis, kino operatorius J.Gricius, dirigentas A.Žiūraitis, dainininkai – E.Kaniava, A.Kunčius ir daug kitų.

Mokyklos muziejuje sukaupti svarbiausi mokyklos istorijos dokumentai, nuotraukos, knygos. Čia vyksta susitikimai su gimnaziją baigusiais mokiniais, pristatomi kūrybiniai darbai, vedamos apžvalginės, teminės ekskursijos, pamokos, skaitomos paskaitos. Mokykloje veikia dailės galerija. Joje eksponuojami dailės mokytojų D.Šilinio, I.Gruzdienės, J.Mikelevičiūtės, J.Savickienės, Z.Andrulytės, R.Pranckūno išugdytų mokinių baigiamieji dailės darbai. Gimnazijoje įkurtas etnografinis . muziejus- kabinetas.

Viliuosi, kad šių metų Vasario 16-osios šventė, kurioje teko dalyvauti su Lietuvai pagražinti draugijos žmonėmis, irgi paliks šiokį tokį pėdsaką garbingoje mokyklos istorijoje. Pernai Kauno moksleiviai gražiai paminėjo “Aušros” laikraščio 125-metį, o šiemet jie pradeda “skambinti” Vinco Kudirkos “Varpu”: jam jau – 120. LPD pirmininkas Juozas Dingelis paragino tuo “Varpu” skambinti taip, kad jį vėl išgirstų visa Lietuva. Ypač tai aktualu šįmet, kai švenčiame Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį. Nes “Varpe” labai daug to, kas ir šiandien mums nepaprastai aktualu. Charakteringas V.Kudirkos ir “Varpo” bruožas - idealizmas. O idealizmas čia reiškia pasišventimą. Pasišventimą kažkam, kas svarbiau už mano privatų gyvenimą. Šiandien pasigendame pasišventimo ir šio jį įvardinančio žodžio. “Varpe” labai dažnai vartojamas žodis vienybė. Beviltiškas tas žodis atrodė tais laikais, bet V.Kudirka juo tikėjo.

Šių metų Vasario 16-oji reikšminga dar ir tuo, kad minime Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos deklaracijos 60-ąsias metines, - kalbėjo J.Dingelis. – 1949 m. Vasario 2 – 22 dienomis buvo sušauktas Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas, kuriame dalyvavo atstovai iš visos Lietuvos. Šiaulių apskrities (dabar – Radviliškio rajonas) Minaičių kaime Stanislovo Mikniaus sodyboje įrengtame bunkeryje minėtomis dienomis vyko intensyvus darbas, buvo parengtas ir pasirašytas dokumentas, kuris priminė tuometiniam pasauliui Lietuvos okupaciją ir pastangą ginti Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Deklaracija kartu su kitais Lietuvos partizanų vadų suvažiavime priimtais dokumentais sudarė teisinį ir politinį Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo pagrindą, įteisino LLKS kaip visuotinio organizuoto ginkluoto pasipriešinimo sovietinei okupacijai organizaciją, o jos Tarybą – kaip vienintelę teisėtą valdžią okupuotos Lietuvos teritorijoje.

Kaip visada, moksleiviai labai šiltai sutiko žymų Lietuvos ir išeivijos visuomenės veikėją Vyčio Kryžiaus kavalierių, nepriklausomos Lietuvos karininką, skautininką, operos solistą, rašytoją, publicistą Vilių Bražėną. “Kas sykį girdėjo kalbant Vilių Bražėną – neužmirš. Ir norės dar sykį jo pasiklausyti. Nes Vilius Bražėnas – tribūnas, pakeliantis kiekvieną auditoriją ir abejingu nepaliekantis nė vieno žmogaus. Kur slypi Viliaus Bražėno galios? Matau du ryškiausius jo talento bruožus: žinojimą, ką nori pasakyti, ir išmanymą, kaip tai pasakyti. Ką oratorius Meistras nori pasakyti, žinoma, priklauso ir nuo auditorijos, kuriai kalba ar rašo. Tačiau kad ir kokia ji būtų, Oratorius visada kalba apie lietuvių tautą šiuolaikiniame dramatizmo kupiname pasaulyje. Tautos likimas yra svarbiausias jo rūpestis...” – “Aušros” gimnazijai įteiktame lankstinuke, kur surašyti visi V.Bražėno nuopelnai Lietuvai, rašo Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras Romualdas Ozolas.

Ir šįkart Oratorius buvo ištikimas sau: sielojosi, kad turime daug inteligentų, bet jų veikla - nepakankama, jie neatlieka savo paskirties, išskyrus mokytojus, kurie verti visokeriopos pagarbos. Jūs jau dabar turite atlikti pareigą Tėvynei Lietuvai, -kreipdamasis į mokyklos salėje sėdinčius moksleivius kalbėjo V.Bražėnas. – Neleiskite niekinti savo tautos, kiekvienas būkite saulute ir tamsumas šalinkite! Kai giedame V.Kudirkos sukurtą himną – sau įsakymus giedame: privalome būti nesavanaudiški, dori, teisingi, vieningi... Būkime varpeliai. Neterškime, ir neleiskime teršti lietuvių kalbos svetimybėmis. Neleiskime pakeisti Lietuvos istorijos. Nėra tarpukario Lietuvos, nėra pokario Lietuvos, yra viena Lietuva.

Fotomenininkas Vytautas Ylevičius į gimnaziją atsivežė fotoparodą – pernai išėjusio populiaraus jo albumo “Manoji Lietuva” nuotraukų. Jis jau galvoja apie naują albumą, kurį norėtų praturtinti moksleivių rašiniais apie gimtinę, apie Tėvynę. Gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Gražina Zizaitė, savo ruožtu, pažadėjo pasirūpinti, kad tokių rašinių fotomenininkas V.Ylevičius gautų.

Kauno “Aušros” gimnazijos Vasario 16-osios, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos deklaracijos 60-mečio, V.Kudirkos “Varpo” 120-mečio minėjime dalyvavo aktorius Tomas Vaisieta. Tokiuose renginiuose beveik visada jis būna laukiamiausias, nors kalba labai mažai. Jo balsu prabyla Donelaitis, Baranauskas, Krėvė... Čia norėčiau pateikti kelias ištraukas iš rašytojo Romo Sadausko teksto “Artisto kryžiaus kavalierius”, kurį su iliustracijomis išleido Lietuvai pagražinti draugija ir kuris įteiktas Kauno “Aušros” gimnazijai:

“Konservatorijoje šis Dzūkijos šilų jaunuolis pateko į didelių teatro meistrų (J.Sipario, V.Jurkūno, A.Mackevičiaus) rankas; meistrų, kurie buvo linkę ir sugebėjo savo mokiniams perduoti ne tik meistrystę, o ir meilę gimtam žodžiui, pagarbą scenai ir žiūrovui. Baigdamas mokslus Tomas Vaisieta jau garsėjo kaip senosios lietuvių poezijos skaitovas, įvairiuose konkursuose laimėjęs ne vieną prizą. Akademiniame teatre jam jau teko kaip lygiam su lygiais vaidinti spektakliuose su S.Jukna, J.Kavaliausku, N.Naku bei kitais vyresniųjų kartų korifėjais bei visai neseniai sužibėjusiomis žvaigždėmis H.Kurausku, A.Rosenu, A.Chadaravičiumi, A.Smagurausku – visas sąrašas būtų ne tik gražus, bet ir ilgas. O koks tada buvo Akademinio repertuaras! Šekspyras, F.Šileris, Gėtė, I.Turgenevas, B.Sruoga, V.Krėvė, garsiosios Just. Marcinkevičiaus istorinės dramos. Dar neįžvelgiamame Atgimimo priešaušryje šis teatras ragino neužmiršti savo Tėvynės vardo, skanduodamas žodį “Lie – tu – va!”

…Iš gyvenimo pasitraukus M.Mironaitei ir L.Noreikai jis liko bene vienintelis iš didžiųjų lietuvių klasikinės literatūros interpretatorių. Tebevaidina, kiek jėgos leidžia, savo paties vieno aktoriaus teatre, pasitelkęs K.Donelaitį, Vaižgantą, Putiną, Just. Marcinkevičių. Apie Krėvę derėtų kalbėti visai atskirai, taip talentingai ir nepakartojamai skaito jis dzūkų genijaus palikimą.

Tomas Vaisieta vienas iš Lietuvai pagražinti draugijos, garbingą tarpukario istoriją turinčios organizacijos, atkūrimo iniciatorių, savo pilietine nuostata ir kūrybine veikla tapo vienu jos gaivintojų ir vadovų, yra draugijos valdybos pirmininko pavaduotojas, kartu su pirmininku Juozu Dingeliu bei kitais šviesuoliais keliauja po Lietuvą ir kantriai sėja gėrio ir grožio sėklas, skleidžia “Aušros” spindulius, kelia Tautos dvasią. Kur benuvyktų, žmonės tiesiog pamaldžiai nutyla, kai šis artistas išeina į sceną – su Vytauto Didžiojo ordinu atlape būtinai! Prisiminus, kad Tomo Vaisietos tėviškę daugelį metų globojo ir saugojo būtent šis karžygys, kad ten, Perlojoje, esama Tomui skirta muziejinė ekspoziciją, be tokio ordino Tomo Vaisietos krūtinė nebeįsivaizduojama. Kitame atlape derėtų toks pat svarbus – Artisto ordinas; Tomas visą gyvenimą buvo ir tebėra to ordino kavalierius”.

Su monospektakliu “Pasikalbėjimas su Lietuva” jis netrukus išvyks į tolimąją Australiją; visą mėnesį ten gyvenantiems lietuviams artistas kalbės apie Lietuvą Tėvynę, švenčiančią savo vardo paminėjimo tūkstantmetį. Kalbės Vydūno, Kotrynos Grigaitytės, Antano Baranausko, Vinco Krėvės, Justino Marcinkevičiaus, Kazio Bradūno, Eugenijaus Matuzevičiaus, Marcelijaus Martinaičio, Algimanto Baltakio, Vytauto Bložės, Balio Sruogos ir Vinco Kudirkos vardu. Šį monospektaklį neseniai įrašėme į DVD diską, Tomas Vaisieta jį padovanos penkių Australijos miestų lietuvių bendruomenėms, jį galima įsigyti ir pas mus Lietuvoje.

Iš “Aušros” gimnazijos vykome į didžiausią Kauno “Ąžuolo” katalikišką vidurinę mokyklą. Moksleiviai, mokytojai buvo kiti, bet tokie pat gražūs ir viltingi. Tą dieną aktoriui T.Vaisietai ir politologui V.Bražėnui dar plojo kauniečiai, susirinkę į Perkūno namus – Jėzuitų gimnaziją. Prieš karą čia mokėsi ir garbusis V.Bražėnas, gal net toje pačioje salėje, kur dabar kalbėjo Lietuvai aktualiomis temomis, rengė pamokas.

http://www.slaptai.lt/news.php?readmore=1008




 © Lietuvai pagražinti draugija, 2009 m. kovo 31 d.